žentinis

žéntinis, -ė adj. (1) NdŽ 1. tinkantis į žentus: Jonas – žéntinis bernas Auk. 2. LKKXXIX(Pns, Sn) skirtas, tinkantis žentui užkuriomis: Ūkė buvo žéntinė Grš. 3. f. Kls tekėdama priimanti į savo namus vyrą, užkurinė: Žéntinė duktė [K], Dbč, Srj. Žéntinė merga bit ZtŽ.